LIETUVOS GENEALOGIJOS IR HERALDIKOS DRAUGIJA

Pasitinkant reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties – 600-ųjų metinių sukakties (1422-2022) minėjimą, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija bei kitos istorinę atmintį puoselėjančios organizacijos inicijavo skulptūrinės kompozicijos sukūrimą ir pastatymą Sūduvos krašte, Sudargo mieste. 2022 m. rugsėjo 30 dieną, įvyko iškilmingas monumento pristatymas visuomenei ir atidengimas.
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vėliau, Sudargo Laisvės aikštėje įvyko iškilmingas paminklo atidengimas, pašventinimas, nuaidėjo šventinės salvės. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, užsienio šalių ambasadoriai, Šakių raj. savivaldos atstovai, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų nariai, jaunieji šauliai, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai. Prie renginio svečių jungėsi Vyčių žygio dalyviai – keletą dienų trukusio žygio kairiuoju Nemuno krantu (Kriūkai – Sudargas) raiteliai. Viso renginio metu skambėjo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai.
Pagal istorinius šaltinius reikšmingas Lietuvos Valdovo Vytauto Didžiojo politinis pasiekimas tarpvalstybiniuose santykiuose – Melno taikos sutartis, amžininkų vadinta amžinoji taika, sudaryta 1422 m. rugsėjo 27 d.  prie Melno ežero (dab. Lenkijos Respublika) tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės su Kryžiuočių (Teutonų) ordinu –  iš esmės buvo pergalės prieš Kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje (1410 m. liepos 15-17 d.) rezultatų įtvirtinimas ir užbaigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karus su Kryžiuočių ordinu.
Šia sutartimi Lietuvai buvo galutinai pripažinta Užnemunė (Sūduvos kraštas) ir Žemaitija, pajūrio ruožas nuo Palangos iki Šventosios, taip perskiriant Kryžiuočių ir Livonijos Ordinų valdytas teritorijas. Sutarties data taip pat yra teisinės ir politinės Žemaitijos nepriklausomybės nuo Kryžiuočių ordino istorinis taškas.
1422 m. rugsėjo 27 d. taika, pasirašyta su Kryžiuočių ordinu lietuvių-lenkų kariškoje stovykloje, prie Melno ežero, netoli Osos upės, dešiniajame Vyslos krante, Užnemunės (Sūduvos krašto) sienos buvo taip nustatytos:
„… Sūduvos žemės, taikos labui, turi likti … Lietuvos kunigaikštijai, šiose sienose:
… reikia keliauti tiesiai iki kitos lygumos, vadinamos Merūniške, ir nuo Merūniškės einant tiesiog iki ežero, vadinamo Vištyčio (Dvystytz), tačiau taip, kad tas ežeras visai paliktų Ordino pusėje, ir nuo to ežero, kaip galima tiesiau, eiti iki upės, vadinamos Lieponos (Lepūną), ištakų arba šaltinių. Nuo tos upės reikia eiti iki ten, kur ji įteka į Širvintos upę, o toliau leidžiantis Širvintos upe iki jos pabaigos, kur ji įteka į Šešupės upę. Toliau keliaujant tiesiog per dykrą iki Nemuno upės kranto, kur iš priešingosios pusės yra upė, vadinama Šventąja, ten, kur ta Šventoji įteka į minėtąją Nemuno upę, — tiek dėl Sūduvos žemės…“.
„…et ab illa area continuando iter directum usque ad aream Mermiski, et a Mermiski eundo directe usque ad lacum, qui vocatur Dwystytz, ita tamen, quod idem lacus remaneat totus ex parte ordinis, et ab eo lacu, quo directius iri potest, ad ortum seu summitatem fluminis, dicit Lepuna, eundem fluvium descendendo usque ad consummationem eius, ubi intrat in fluvium Schyrowinta, et ulterius descendendo eundem fluvium Schyrowinta usque ad consumationem eius, ubi intrat fluvium Scheschuppa, et ulterius directe procedendo per solitudinem usque ad ripam fluninis Memel, ex opposito fluminis, dicti Schwanta, ubi idem fluvius Schwanta intrat fluvium Memel praedictum, et haec quoad terram Sudorum…“
(Tekstas lotynų kalba cituojamas iš leidinio: Istorijos šaltinių tyrimai. Sudarė  Artūras Dubonis. 2014 m., Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas. Straipsnis: Tomas Čelkis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių Ordino sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIII-XIVa. Šaltinio lotynų kalba nuoroda: Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch (LUB), t. 5, nr. 2637, p. 880–881: hrsg. G. F. Bunge, Riga, 1867, Naujausia 1422 m. Melno taikos sutarties publikacija: Dokumenty strony polsko-litewskiej pokoju mełneńskiego z 1422 roku, wyd. P. Nowak, P. Pokora, Poznań, 2004).
Monumentas, skirtas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms įamžinti,  pastatytas Sudargo mieste, tuo pažymint, kad Melno taikos sutartimi nustatytos sienos dalis nuo Vištyčio ežero iki Nemuno ties Sudargo piliakalniais išliko nepakitusi iki šių dienų (taip ilgai nekintanti siena yra unikalus atvejis visos Europos istorijoje).
Paminklo (skulptorius Saulius Kriščiukaitis) kompoziciją sudaro šie simboliniai elementai: laiptai – politinio sprendimo siekis; gotikinės arkos įskilimas viršuje – priešiškų šalių susitarimas dėl taikos, po kurio vis tiek nepalaikoma draugystė (meninis sprendimas siekiant suteikti gotikinei architektūros detalei dinamikos); ne kovinėje padėtyje atremtas kalavijas – kovų ir nesutarimų pabaigos, bet drauge budrumo simbolis.
Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, pabrėždamas, kad, pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos nariams, visiems geros valios talkininkams, rėmėjams, projekto vykdytojams – tik Jūsų dėka svarbi Lietuvos istorijai data bylos šią žinią ir ateinančioms kartoms!

Plačiau apie renginį:
Steponas Kubeckas - filmų nuorodos Youtube kanalu:
2022 09 30 F. nr. 829 aut. St. Kubeckas. Melno sutarčiai 600m.
0:03 / 47:48
https://www.youtube.com/watch?v=5B7w7coDWsk&t=61s

2022 09 30 Filmo nr. 830 aut. St. Kubeckas Melno sutartis 600m.
https://www.youtube.com/watch?v=InsjJRn1bZs

LRT televizija. Reportažo nuoroda:
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1791241/melno-taikos-sutarties-metiniu-proga-paminklas-taikai-prie-seniausios-europoje-tarptautines-sienos

LGHD informacija
Egidijaus Matulevičiaus nuotraukos