LGHD SIGNATARŲ GENEALOGIJŲ PROJEKTAS - JONO BASANAVIČIAUS GENEALOGIJA

2018-12-14

Fragmentas iš Dr. Jono Basanavičiaus atliktų Bartninkų RKB metrikų knygų nuorašų. Saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. LLTI BR, F2-1944, lapai nenumeruoti.

Jono Basanavičiaus – lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, vieno svarbiausio nepriklausomybės siekėjų, mokslininko, gydytojo genealogiją tyrinėjo ir ją sudarė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos tarybos narė, Kauno skyriaus pirmininkė, licencijuota genealogė Kristina Giedraitienė.

Tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paveikslas iškyla svarstant svarbiausius modernios Lietuvos valstybingumo kūrimo etapus – „Aušros“ šviesa kvietė į Didįjį Vilniaus Seimą 1905 m. gruodžio 4-5 d.; Jono  Basanavičiaus – mokslininko, politiko, publicisto veikla suponavo Lietuvių mokslo draugijos įkūrimą 1907 m; diplomatijos meno išmanymas, aktyvus dalyvavimas lietuvių visuomenės ir draugijų posėdžiuose leido sušaukti Vilniaus konferenciją 1917 m. rugsėjo 18-23 d., ir atmintiną 1918 m. vasario 16 dieną, „kada visiems 20 Lietuvos Tarybos nariams susitarus, nuspręsta tapo paskelbti Lietuvos nepriklausomybė Vokietijai, Rusijai ir kitoms valstybėms. Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min. dieną, kada, man Taryboje pirmininkaujant ir skaitant paskelbimo formulą, tai ir atlikta tapo, visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant“. 
Dr. Jono Basanavičiaus įvairialypė veikla sugulė į amžininkų atsiminimus, monografijų, publikacijų, laiškų, dokumentų puslapius.
Pagrindinė dr. Jono Basanavičiaus kilmės genealoginio tyrimo problema – neišlikusios XVIII-XIX a. Vilkaviškio apskr. Bartninkų, Pajevonio bažnyčių autentiškos metrikų knygos.  Svarbias žinias apie giminės kilmę pateikia paties dr. Jono Basanavičiaus XX a. pradžioje atlikti minėtų (vėliau dingusių, sunaikintų) metrikų knygų nuorašai, pastabos, komentarai lotynų, lenkų, lietuvių kalbomis. Tad šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne saugomo dr. Jono Basanavičiaus fondo dokumentuose galime perskaityti Basanavičių giminės narių asmenvardžius, sužinoti apie jų gyventas vietoves, rasti metrikų nuorašus su datomis nuo XVIII a. pr. iki XIX a. pab.
Dr. Jono Basanavičiaus kilmės apžvalgoje aptariamos ir nutolusių giminystės šakų genealoginės linijos – Basanavičių-Kerevičių-Naruševičių, Birštonų-Bakšinskų ir kt. Duomenys papildyti žiniomis iš Basanavičių giminės genealoginį paveldą tiriančių ainių, dar XIX a. pradžioje likimus kūrusių abipus Atlanto...

Atgal