LGHD GARBĖS NARĖ - TAMARA BAIRAŠAUSKAITĖ

2019-02-11

Prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir jos naujausia knyga „Bajorų dvaras keičia savininką: Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais“. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė  (g. 1950 m. gruodžio 1 d. Alytuje) – Lietuvos istorikė, vertėja, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos garbės narė. 1972 m. baigė Vilniaus universitetą, 1975–1979 m. studijavo aspirantūroje Maskvoje, 1980 m. apgynė daktaro disertaciją, 1998 m. apgynė habilitacinį darbą „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“, suteiktas humanitarinių mokslų habilituotos daktarės laipsnis. Nuo 1979 m. dirba Lietuvos istorijos institute, 2000–2004 m. dirbo VU Kultūrinių bendrijų centre, vizituojanti profesorė, nuo 2005 m. dirba Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje, profesorės pareigose. Nuo 2013 m. Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė.
Kokius kėlėte sau pagrindinius uždavinius rašant naujausią knygą „Bajorų dvaras keičia savininką: Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais“? 
Šioje knygoje norėjau parodyti, kokią nepataisomą žalą bajorams, o ir visai visuomenei, padarė Rusijos imperijos valdžios represijos po 1863–1864 m. sukilimo. Jos griovė bajorijos gyvenimo materialinį, dvasinį, kultūrinį pamatą. Dvarai daugeliu požiūrių buvo ūkinės veiklos ir kultūros židiniai. XIX a. antrojoje pusėje nusavinta daug dvarų, kartu dingo bibliotekos, archyvai, buvo išdraskyti šeimos lizdai.  Po baudžiavos panaikinimo dvarai netruktų atsigauti, taptų pavyzdiniais, padėtų valstiečiams sukurti fermerių tipo ūkius, taip sustiprėtų krašto ekonomika. Bet imperijos valdžia sprendė kitaip. Įvairiomis priemonėmis jie plėšė dvarus iš bajorų rankų, vertė parduoti juos rusams, mūsų krašte praktiškai vyko rusų kolonizacija. Sunkiai vyko žemės dalybos tarp stambių dvarų ir kaimo. Čia pasimatė labai daug įsisenijusių ir nespręstų socialinių problemų. Dėl draudimo „lenkų kilmės“ bajorams pirkti žemę nukentėjo ir kiti gyventojų sluoksniai. Miestiečiams ir valstiečiams taip pat ilgai drausta įsigyti daugiau žemės. Žodžiu, dvarų perėjimas į svetimas rankas buvo ne tik asmeninė bajorų tragedija, tai stabdė krašto pažangą.  
Visą interviu su prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė galėsite perskaityti šių metų Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos leidinyje „Genealogija ir heraldika“ Nr. 2.
Knygos „Bajorų dvaras keičia savininką: Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais“ pristatymas vyks XX Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje šių metų vasario 21 d. 17.00 val. (konferencijų salė 3.2). Kviečiame dalyvauti.

Atgal