LIETUVOS GENEALOGIJOS IR HERALDIKOS DRAUGIJA

Herbas Aschebergas, šaltinis: LVVA, f. 1100, ap. 13., b. 53. pusl. 76

Ašebergų giminė yra mažai žinoma Lietuvoje ir iki šiol nesulaukė didesnio tyrinėtojų dėmesio. Dokumentus, kurie yra susiję su šia gimine randame Latvijos LVVA archyve, bei Lietuvos Istoriniame ir Centriniame archyve. Didžiausia dokumentų dalis, tai įvairių parapijų bažnytinės gimimo, mirties, bei santuokos metrikos, kuriose randami šios šeimos nariai, bei pavieniai teismo ir turtinio pobūdžio dokumentai. Tarp Bajorystės patvirtinančių dokumentų esą vos vienas giminės surašymas ir patvirtinimas 1851 m. LVIA F 391 Ap.4. b.40, kiti dokumentai yra Latvijos LVVA archyve.

Latvijos archyve yra pateikta medžiaga apie ankstyviausius giminės protėvius nuo kurių prasidėjo Ašebergų Kuršo linija. Pati giminė yra kilusi iš Vokietijos teritorijos, o tiksliau iš Vestfalijos, kur jiems priklausė miestelis vadinamas Aschebergas. Kryžiaus žygio metu keli jų protėviai kaip riteriai atėjo į Pabaltijį ir apsigyveno dabartinėje Kuršo teritorijoje Ringeno valdose. Jų bajorystės titulas buvo pripažintas Lenkijos Karaliaus ir LDK Didžiojo Kunigaikščio Žygimanto Augusto, kuris suteikė previlegiją 1561 rugpjūčio 9 d. Laikui bėgant, giminė atsiskyrė į kelias atskiras šakas: Prūsų, Kuršo, LDK – kartais vadinama Lenkiškoji, bei Švediškoji nuo Riutgerio Ašebergo, kuri su laiku išmirusi. Taip pat jie skiriasi ir pagal tikėjimą, vienintelė LDK šaka buvo katalikiškoji, o visos kitos protestantiškos.
Visą istoriko, genealogo Alberto Volko straipsnį „Baronai von Aschebergai (Ašebergai, Ašembergai)“ galėsite perskaityti Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos leidinyje „Genealogija ir heraldika“ Nr. 3. Ankstesnių leidinių „Genealogija ir heraldika“ numerius rasite paspaudę čia.