Istorinės atminties renginys Pernaravoje

Į literatūrinę - muzikinę popietę Pernaravoje (Kėdainių raj.) skirtą pedagogės, publicistės, tautosakininkės Jadvygos Teofilės Juškytės-Širšės 155-osios gimimo metinėms paminėti, atvyko gausus būrys kraštiečių, akademinės bendruomenės narių, muziejininkų, istorikų, visuomenės veikėjų.
Pernaravos seniūnijos salėje išsamiai apžvelgta žymiosios kraštietės veikla tautinio atgimimo laikotarpiu, visuomeninės iniciatyvos, ypatinga reikšmė kuriant ir išleidžiant pedagoginę medžiagą moksleiviams, bendradarbiavimą spaudoje. Klausytojai džiugiai sutiko žinią apie šiuo metu rašomą monografiją, skirtą Jadvygos Juškytės-Širšės gyvenimo ir veiklos apžvalgai. Monografijos autorė – Loreta Andrulienė.
LGHD vadovė Kristina Giedraitienė renginio metu apžvelgė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos veiklą, išsaugant istorinę atmintį, Pernaravos bibliotekai perdavė naujausią Draugijos leidinį – knygą „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai“.
Renginio dalyviai turėjo galimybę apžvelgti eksponuojamą parodą „Pernaravos krašto albumai“, sudarytą iš privačių asmenų, muziejų rinkinių.
Jadvyga Teofilė Juškytė (Juškevičiūtė) - lietuvių pedagogė, tautosakininkė, lietuvių tautinio atgimimo veikėja (gimė bajorų šeimoje 1869 m. sausio 1 d. (pagal senąjį kalendorių – 1868 m. gruodžio 20), mirė 1948 m. kovo 16 d. Milvyduose (Kėdainių r.), palaidota Pernaravos kapinėse).
Pradžios mokslus baigė namuose, kur ją mokė tėvai ir privatūs mokytojai. Vos sulaukusi dvylikos, jau organizavo slaptą mokyklėlę ir joje net 15 metų mokė dažniausiai po dešimt vaikų.
Pirmuosius lietuviškus laikraščius ir žurnalus Jadvyga Juškytė gavo iš dr. Jono Šliūpo (1861–1944), kuris bendravo su jos tėvais. Šiuos leidinius ji ne tik pati skaitydavo, bet ir platindavo patikimiems žmonėms. Nuo 1895 m. Širšės slapyvardžiu pradėjo bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. XIX a. pab. tarp artimiausių Povilo Višinskio (1875–1906), Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) bičiulių buvo ir knygnešė, daraktorė, tautosakininkė, spaudos bendradarbė Jadvyga Teofilė Juškytė. Jos tekstų buvo išspausdinta leidiniuose „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „ Varpas“. Spaudoje ji yra paskelbusi grožinės literatūros kūrinėlių, rengdavo spaudai ir mokyklinius vadovėlius. Kartu su P. Višinskiu 1898 m. aplankė sergantį Lietuvos Tautinės giesmės autorių Vincą Kudirką (1858–1899). Yra mokiusi Vlado Pūtvio-Putvinskio (1873–1929) žmoną Emiliją bei jos seseris Gruzdytes. Gyvendama Putvinskių šeimoje, rengdavo publikacijas „Varpui“, platindavo lietuvišką spaudą. 1905 m. J. T. Juškytę grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933) pakvietė dirbti mokytoja jo įsteigtose ir išlaikomose mokyklose. Prisidėjo steigiant Žiburėlio draugiją.
Nepriklausomos Lietuvos metais organizavo valsčiaus savivaldybę, įsteigė kooperatyvą, buvo jo vedėja, organizavo šaulių būrį, ilgą laiką buvo jo pirmininkė. 1920–1930 m. dirbo pradžios mokyklos vedėja.
Apdovanota LDK Gedimino III laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.