...šie Stakliškių jungtuvių (1699-1798 m.m.) ir mirties (1705-1798 m.m.) metrikai yra ankstesnės Stakliškių krikšto metrikų (1699-1798 m.m.) knygos tęsinys, kita vertus, visų trijų – krikšto, jungtuvių ir mirties – metrikų įrašai neatsiejami vieni nuo kitų, taip, kaip neatsiejamas gimimas nuo mirties.

Stakliškių jungtuvių (1699-1798 m.m.) ir mirties (1705-1798 m.m.) metrikos

Skiriu tiems, kurių kojos mina ar dar tik mins šio krašto žemę, taipgi ir tiems, kurių vėlės jau žvelgia iš aukštybių, sverdamos mūsų mintis ir darbus ne sau, bet tautos ateičiai -------------------------------------------------------------------------------- Krinčinas, 2008 Savilaida UDK 23/28 (474.5) (093) St 23 Parengė Algimantas Krinčius Rėmė Lietuvos Respublikos Seimo narys Ramūnas Garbaravičius Stakliškių seniūnas Gintautas Kaminskas Aldona Kaminskaitė–Dzekunskienė © Algimantas Krinčius ISBN 978-9955-694-47-2 © Krinčinas, Savilaida, 2008

Keli žodžiai įvadui

Skambant varpams, žodžiai nustoja prasmės. - Iš neparašyto teksto

Nėra būtinybės ką nors sakyti, bet, gerai pagalvojus, gali nutikti ir taip, kad šie keli įžangos žodžiai kam nors pravers, – gal netgi bus įdomūs ir padės atrakinti šią keistą ir sunkią knygą tolimesniems darbams. Viena vertus, šie Stakliškių jungtuvių (1699-1798 m.m.) ir mirties (1705-1798 m.m.) metrikai yra ankstesnės Stakliškių krikšto metrikų (1699-1798 m.m.) knygos tęsinys, kita vertus, visų trijų – krikšto, jungtuvių ir mirties – metrikų įrašai neatsiejami vieni nuo kitų, taip, kaip neatsiejamas gimimas nuo mirties. Todėl metrikų knygas reikia tyrinėti sinchroniškai, – jos viena kitą papildo, leidžia atsakyti į klausimus, kilusius, skaitant krikštus, o kartu betgi iškelia naujų klausimų, kurių atsakymų galbūt galima tikėtis jau visai kituose Stakliškių (ir ne tik) dokumentuose.

1699–1798 metų Stakliškių krikšto, jungtuvių ir mirties metrikai perrašyti kunigo Motiejaus Simanavičiaus į vieną didelę knygą, kuri dabar saugoma Vilniuje, Lietuvos Valstybės istorijos archyve. Labai gaila, bet perrašinėtojas jau tada (1798 m.) neberado kai kurių metų metrikų knygų, todėl ir vietoj žmonių vardų, pavardžių, kaimų pavadinimų tenka skaityti tokius įrašus, kaip šis: „od Roku 1726 do 1730 metryk niema” , arba „od Roku 1722 aż do Roku 1730 metryk w Xięgach nieznayduiesię” , taipgi ir „od Roku 1752 Aż do 1757 także metryk w Xięgach nie znayduiesię” . Tai dideli praradimai – tais metais bažnyčios sujungtų ar palaidotų žmonių vardų jau niekada nesužinosime. Tenka pastebėti, jog mažiausiai „spragų” liko jungtuvių metrikose – tik keletas metų, mirties – 13 metų, o krikštų metrikų įrašų trūksta net už 22 metus. Kadangi krikštus apžvelgėme ankstesnės knygos įžangoje , dabar nors trumpai prisilieskime prie jungtuvių ir mirties metrikų.

Kopuliacija (poravimasis), arba matrimonija (moterystė), – privalomoji gamtos, arba Dievo plano, jei norite, dalis, užtikrinanti biologinį ir visokį kitokį – šeimos, giminės, tautos, pagaliau, žmonijos – tęstinumą. Šioje knygoje jungtuvių metrikų įrašai yra dvejopi: dažniau rašoma Contraxerunt Matrimonium (sudarė santuoką), rečiau, matyt, dėl perrašymo niuansų, Benedixi Matrimonium (laiminu santuoką). Taigi, įrašai atrodo taip:

[Anno Domini 1700] Stokli?zki, 14, 9ber Con. Matr. Christophorus Stankiewicz Cu ? Marianna Pa?zukowna Test. Nicolaus Mey?ztowicz de Stokli?zki;

o suprasti reikėtų šitaip:

[1700 Viešpaties metai], Stakliškės, lapkričio 14 d.; susituokė Kristupas Stankevičius su Marijona Pašukyte; liudininkas – Mikalojus Meištavičius iš Stakliškių.

Arba vėl:

[Anno Domini 1784] Pie?ztowiany, 22, [Augustus] Ego Leonardus Kotkiewicz Com. Stokliscen. Benedixi Matr. Simone ? Szołom?ki et Anna ? Smolska de Pie?ztowiany T. Petrus Nawackunas de Użugość;

verstina taip:

[1784-ais Viešpaties metais, rugpjūčio] 22 d. aš, Stakliškių [bažnyčios] vikaras Leonardas Katkevičius, palaiminau Simono Šolomsko ir Onos Smolskutės iš Pieštuvėnų santuoką; liudininkas – Petras Navackūnas iš Užuguosčio.

Šiaip jau jungtuvių metrikai nėra itin informatyvūs, lyginant su kitais metrikais, tačiau visgi svarbūs ir įdomūs keliais aspektais. Visų pirma tuo, kad krikštų metrikuose, bent jau ankstyvuosiuose, nerandame mergautinės naujagimio motinos pavardės, taigi, jungtuvių metrikuose yra vilties ją išsiaiškinti. Antra, savo protėvius čia gali rasti ir kitų parapijų žmonės, ypač iš laikotarpio po 1710 metų maro, kai jaunikiai iš kitų parapijų ieškojo sau pačios Stakliškėse ir aplinkiniuose kaimuose, o suradę tuokdavosi Stakliškių bažnyčioje . Taip randame žmonių pavardžių iš Jiezno, Prienų, Aukštadvario, Rumšiškių, Užuguosčio, Pivašiūnų, Žiežmarių, Darsūniškio, Nemajūnų, Semeliškių, Punios, Onuškio ir kitų parapijų bei Kruonio, Alytaus, Vilkaviškio, Lydos, Vilniaus, Kauno, Žaslių ir kitų miestų, miestelių bei kaimų.

Jungtuvių metrikuose retsykiais pasitaiko ir smagesnių pavardžių bei žmonių apibūdinimo, pavyzdžiui: seniūnas, vargonininkas, kailialupys, grietinė, dirbantysis, Šinderis arba Švedas, Iskra, Derva, Guminas, Kiškis, Martelė, Čiudakas, Dailydėnas, Murza, Žydėnaitė, Žydelis ir t.t. Jungtuvės dažnai kvepia alumi ir ruginuke, gal dėl to kartais pasitaiko ir kurioziškų nutikimų. Štai du atsitiktinai pakartoti įrašai:

Con. Matr. Christophorus Stasiulewicz Cu ? Theodora Grubkowna Testes Jacobus Tołoczko et Simon Nawsukas de Jown. omn.
Augustus Con. Matr. Christophorus Stanilewicz Cu ? Theodora Trubkowna Testes Jacobus Tołoczko et Casimirus Stoyniewicz Jown.

Skirtumus raskite patys. O jie tikrai nemaži!

Bet palikime jungtuvių linksmybes bei priedermes ir pažvelkime į mirties metrikų įrašus, juo labiau, kad visos linksmybės galų gale baigiasi mirtimi, nepriklausomai nuo besilinksminančiųjų ir/ar atliekančiųjų priedermes noro.

Skaityti apie mirties metrikus

Lokalinės istorijos tyrėjai iš šios knygos prisirinks daug įdomių faktų. Taip bus galima parašyti gyvą šio krašto istoriją. Su mažais ir dideliais žmonėmis. Jų pavardėmis ir vardais. Kaimais. Demografiniais paskaičiavimais. Nurodant gimimo, gyvenimo, jungtuvių, mirties vietą. Ir laiką. Pastebint, kad dauguma šio krašto žmonių nuo seno buvo giminės. Tolimi. Nors ne nuo Adomo laikų. Tik tris šimtus metų. Kurie dabar gerai mums matomi. Tuokėsi, krikštijo vaikus, laidojo vieni kitus, gynėsi nuo skriaudikų ir užpuolikų. Saugodami savo ir palikuonių laisvę. Galbūt tai ir subrandino vidinę šio krašto žmonių tvirtybę?

2008.V.25. Algimantas Krinčius