| Leliūnai 1 |
|
There are no translations available. Leliūnų RKB Gimimo, jungtuvių ir mirties įrašų metrikos - 1 psl.Priešsantuokinės apklausos knyga1794 - 1940 m.
Leliūnų parapijaIstorijos šaltiniuose Leliūnai minimi nuo XVII a. Pirmoji Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1698 m. Tada Leliūnai priklausė Vyžuonų parapijai. 1788 m. Juozas Pomarnackas, Leliūnų dvaro savininkas, pastatė antrą medinę 12x28 m² ploto bažnyčią. Ji buvusi kryžiaus formos, bokštelyje kabojęs signatūrinis varpelis. Iš lauko pusės lentomis apmušta, viduje Šv. Juozapo su kūdikėliu Jėzumi altorius. Medinėje varpinėje kabojo trys varpai. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. Bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Antrajai bažnyčiai supuvus, klebonas kun. Antanas Masaitis senos bažnyčios vietoje 1901-07-16 pašventino kertinį naujos (dabartinės) mūrinės bažnyčios akmenį ir pamatus. Bažnyčia statyta 1901–1905 m. Ji mišrios architektūros su gotiškais, romaniškais ir to laiko moderniškais elementais. Projekto autorius - Pakalnių dvaro savininkas ir inžinierius Kulieša. Statė latvis Anzolis. Plytos degtos Leliūnų ir Sungailiškių dvaruose. Bažnyčios ilgis – 37,5 m, plotis – 21,5 m, sienų aukštis – 15 m, bokšto su kryžiais – 51 m. Dekoravo dailininkai Stakauskas ir Novakauskas. Didžiosios durys ąžuolinės, kitos – pušinės, langų rėmai geležiniai. Trys altoriai ąžuoliniai. Sakykla gotikinio stiliaus. Vargonai nuo 1913 m., dviejų klaviatūrų, su 21 balsu, gaminti Karaliaučiuje Brunono Goebelio dirbtuvėje. Vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Metrikų knygos Leliūnų parapijoje pradėtos vesti 1794 m. 1794–1827 m. jie rašyti lotyniškai, 1828–1848 m. – lenkiškai, 1849–1816 m. – rusiškai, 1917–1918 m. – lotyniškai, o nuo 1920 m. lietuviškai. Šaltiniai:
|
